eolo-arfos blogas

Nuvažiavome miškan ir radome…daug briedžių pėdsakų. Smagu buvo papėdsekiauti…

Pėdsekiauti pradėjome jaunuolyne, bruknyne, viržyne. Šioje vietoje visada galima aptikti briedžių buvimo pėdsakų, bet šiandien jie buvo išėję kažkur kitur. Kad sekėme teisingai, liūdijo kvartalinėje linijoje rastas pėdsakas.

Nutarėme neiškoti, ko nepametę…

Pakeliui į kitą vietą…

Beje, labai gražus beržo kamienas…

Tiesiog “žievės mozaika”.

Gražūs vaizdai, prieš pradedant pėdsekiauti…

Na ir radome šviežutėlius briedžio pėdsakus.

Va čia tai “batai”…

Ir susidūrėme su dilema, - kurį pėdsaką pasirinkti…? Nors ik ir persiplėšk. Na ir pasirinkome…

Štai prie ko sustojo Barbė:

Pakeliui matyti vaizdai patvirtina seną tiesą, kad “užmušk bebrą, - išgelbėsi medį”.

Būna, kad niežulys ir į ragus insimeta :)

Šio “bato” šeimininkas perplaukė upę…Tuo mūsų pėdsekystė ir baigėsi.

Lyg negana būtų nuplaukusio briedžio:

 …o dabar turiu labai labai ramų ir miegantį pėdsekį :)

Čia gyvena briedžiai:

Briedžio būta nemažo. Greta 42 dydžio bato atspaudas.

Geras, ar ne?

…lyginant so mobiliu telefonu, LG KF600…

Dievaži, buvo smagu…

…pasivaikščioti visada smagu :)

Laukžemė ir jos kirtimai.

Kaip smagu išsivolioti ir “susilieti” su gamta…

Čia praėjo barsukas…

Ne visiems pavyko ištverti šią sunkią, šaltą žiemą…

Aš taip pavargau, taip pavargau…

Šiandien buvome Laukžemėje. Miške radome pėdsakų gausą ir įvairovę, kuri taip nudžiugimo Barbę.

Čia lankėsi stirnos, elniai, briedžiai… Greta 42 dydžio bato pėdsako, šios pėdos irgi neatrodo menkos.

Čia praėjo elniai…

Kažkas mūvėjo labai dideliais “batais”. Briedžio pėda.

Tokio kvapo ir tokio pėdsako mes dar nematėme.

Ir vėl žiūrėjome, kur nuėjo elnias.

O!!! Elnias kažką pametė?

Vienų pėdsakų “autorius”

…ir kur tas šautuvas, kai jo labiausiai reikia?

Šventosios upė, - paskutinis akiai mielas vaizdas, grįžtant iš Laukžemės.

Smagi dienelė buvo :)

Šviežias sniegas yra puikus išdavikas, kuris padeda sužinoti, kas lankosi kieme, kol šeimininkai miega.

Blindėse už prūdo slapstėsi ilgaausis. Tas pat, kuris apgraužė kaimynų ir mūsų obelis… Pramogaudami su zuikio pėdsakais aptikome kur kas įdomensių gyvūnų pėdsakų…

Na, jei nematote žvairio, - padėsiu:

Na, eime ieškoti…

Čia praėjo kiškutis…

O čia jau rimčiau…

Įdomu, kas ateis šiąnakt?

Šių metų rugpjūčio 28 dienos rytą, Rokuose, greta kavinės “Laplandija” būriavosi urvinių šunų varžybų dalyviai. Išbandyti jėgas dirbtiniame urve buvo užregistruota 10 šunų: 3 taksai ir 7 jagdterjerai. Du taksiukai atvažiavo iš Latvijos. Parodos dalyviai sustojo į rikiuotę, varžybų organizatoriai ir teisėjai pasakė sveikinimo kalbą, palinkėjo gerų rezultatų. Renginiui teisėjavo FCI Nacionalinės kategorijos teisėjai V. Zakaras, V.Petrauskas, E.Junevičienė. Asistavo: S.Savickis, L.Eidukienė, Jelena Shtrekkere (Latvija).

Varžybos prasidėjo nuo kontakto su vedliu ir reakcijos į šūvį vertinimo. Vedlys su šunimi turi pavaikščioti po mišką. Šuo turi klausyti ir vykdyti vedlio komandas: eiti greta netempiant pavadžio, keičiant ėjimo kryptį, - nekliūti už medžių ir kas svarbiausia medžiokliniams šuniui, - turi nebijoti šūvio.

Šūvio testo belaukiant...

Šuns reakciją ir kontaktą su šeimininku bestebint…

Šunų darbas vertinamas pagal Europoje galiojančias ir Lietuvos Kinologų Draugijos patvirtintas taisykles. Bandymų/varžybų metu suteikiamas LT CACT titulas, I - III laipsnio diplomai (diplomo laipsnis priklauso nuo surinktų balų skaičiaus).  Urvinių šunų bandymai ir varžybos vyksta labai patogiai įrengtuose moderniuose urvuose, po stogine.  Šiuose urvuose yra galimybė stebėti, kur konkrečiu momentu yra ir kaip lapės atžvilgiu juda šuo, - kiek nuo jos nutolsta, kaip arti būdamas ją atakuoja.

Stoginė.

Urvai.

Ir prasidėjo darbas urvuose.

Jagdterjas žino, kas slepiasi urve...

Gražus rudeniškas oras, gera dalyvių nuotaika laikėsi iki pat varžybų pabaigos, kurioms pasibaigus, buvo galima pasidžiaugti rezultatais:

Taisėjai ruošiasi teikti apdovanojimus.

Varžybų dalyviai nekantriai laukė diplomų ar vertinimo lapų ir prizų dalybų. Dar kelios minutės ir visi varžybų dalyviai sulaukė savo apdovanojimų.

Šiandien laimingiausias buvo jagdterjerės XANTIA LISA PRZYGODA savininkas Sergej Liamcev.

LT CACT laimėtojas.

Varžyboms prizus įsteigė: gyvūnų reikmenų parduotuvė KIKA. Informacinis rėmėjas - www.hunter.lt

Dėkojame visiems urvinukams už dalyvavimą bandymuose bei varžybose ir tikimės, kad ateityje bus daugiau norinčių išbandyti šunelių darbą dirbtiniuose urvuose.

Sužeistų žvėrių paieškai naudojami šunys- pėdsekiai paprastai vedami į paiešką ilgu, maždaug 10 metrų ilgio pavadžiu. Kad nereikėtų pavadžio sukti į beformį, nuolat išsileidžiantį kurkulą, - kai kurių šalių medžiotojai, odinius pavadžius labai patogiai susivynioja. Taip suvyniotas pavadys pradėjus paiešką, šuniui tempiant, - po truputį išsivynioja. Tai yra labai patogu.

Dešimt metrų netvarkos:

Dežimties metrų ilgio pėdsekio pavadys.

Maždaug 1/3 pavadžio suvyniojama tokiu būdu (galima vynioti ant sulenktos rankos):

Per apvyniotų kilpų galą ištraukiama viena ilga kilpa:

Ištraukiama pakankamai ilga kilpa.

Toliau, grįžtama atgal jau apvyniotąja dalimi:

Vyniojama žemyn.

Vyniojimo procesas.

Ir štai:

Darbas baigtas :)

Pabandykite, - jums patiks.